- nustobuoti
- nustobúoti KŽ 1. tr. sutramdyti, nuraminti: Skaudėjimą, karštį traminti; nustobúoti KII93. Kas tur širdį gerai nustobuotą ir nuramintą, tasai tur pakajų su visais DP239. 2. refl. pasilikti vietoje, neišvykti: Bernas buvo užsimanęs bėgti nu mūsų, bet paskuo ir vėl nusistobãvo Pgr. 3. refl. Š nustoti, nutilti, nurimti: Aukštos vilnys nenusistobúoja Tlž. Tenūsistobuõjie vėjai Lkv. 4. refl. nusistovėti, susireguliuoti: Švytuoklė nusistobúoja NdŽ. 5. refl. Š nusistoti, nusistovėti (apie skystį): Šulinyje vanduo labai drumzlinas, tad dabar negalima jo gerti; palaukime, kol nusistobuõs NdŽ. Alus nusistobãvo Prn. 6. refl. susigulėti, susislėgti: Juk pudamentus laikydavo dešimt metų, kol nusistobúos Skdv. \ stobuoti; apstobuoti; nustobuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.